„GENEO“ langų montavimo instrukcija

1. „GENEO“  lango skersinis pjūvis  

1 pav. „GENEO“ lango skersinis pjūvis

2. Gaminio tvirtinimas angoje

2 pav. Lango rėmo tvirtinimo vietos

2.1.Tvirtinimo varžtai arba mūro inkarai išdėstomi taip:

·        Atstumas nuo rėmo vidinio kampo, ne mažesnis nei 150mm ir ne didesnis nei 200mm       (2 pav. atstumas E).

·        Atstumas tarp tvirtinimo taškų toje pačioje kraštinėje ne didesnis nei 700mm                      (2 pav. atstumas A ).

3. Atraminių ir distancinių kaladėlių išdėstymas

3.1 Kaladėlės išdėstomos pagal 3 paveiksle parodytas schemas. Distancinės kaladėlės atstumas nuo rėmo kampo vidinės dalies iki kaladėlės pradžios 150 mm. Kai langas sudarytas iš varstomos ir nevarstomos dalių, atraminės kaladėlės dedamos gaminio kampuose ir kas 300 mm. Kai langas sudarytas tik iš varstomų dalių, atraminės kaladėlės dedamos kampuose ir ties statramsčiais.

3 pav. Atraminių ir distancinių kaladėlių išdėstymo schema

      3.2. Jei vienai atraminei kaladėlei tenka didesnė apkrova nei 100kg , tada reikia išpjauti palanginį profilį , nes nuo svorio jis sugniūžta.( 4 pav.) Atraminės kaladėlės ilgis 150mm. Kaladėlė turi būti padėta taip , kad netrukdytų skardos montavimui.

4 pav. Atrėmimo kaladėlės vieta, kai apkrova didesnė nei 100kg.

4. „GENEO“ langų tvirtinimo būdai

4.1. „Geneo“ langų tvirtinimui naudojami jungiamieji varžtai Ø4,8x35 mm ir mūrvinės Ø7,5 mm.

4.2. Minimalūs rėmo tvirtinimo varžtų įgilinimai pagal medžiagas :

• Betonas – 30 mm;
• Klintinės, pilnavidurės plytos  - 40 mm;
• Medis  -  45 mm;
• Pemza – 50 mm;
• Lengvasis betonas, skylėtos plytos (min. 2 sienelės) -60 mm.

4.3. Pirmasis tvirtinimo būdas.

       Langus tvirtinti su mūro inkarais. Mūro inkaras viena kojele įstrižai įstatomas į rėmo  nugarėlę ir prispaudžiamas taip, kad antroji kojele tvirtai užsifiksuotų. Pagrindo plokštelė papildomu varžtu Ø4,8x35 mm prisukama prie rėmo (5. pav.). Jungiamasis varžtas yra būtinas, nes kitaip mūro inkaras gali ištrūkti iš rėmo profilio.

5. pav. Teisingas mūro inkaro tvirtinimo būdas

4.4. Antrasis  tvirtinimo būdas.

 Langas tiesiogiai jungiamas mūrvinėmis Ø7,5 mm į mūrą.

6 pav. Rėmo tvirtinimas tiesiogiai į mūrą

4.5. Trečiasis tvirtinimo būdas.

      Kai profilio viduje yra armatūra. Rėmas tvirtinamas mūrvinėmis Ø7,5x72 mm, Ø7,5x92 mm, Ø7,5x132 mm. Mūrvinės ilgis priklauso nuo medžiagos į kurią tvirtiname.

7 pav. Rėmo tvirtinimas per armuotą profilį

5. Rėmo apatinės dalies, palanginio profilio tvirtinimas

5.1. Lango rėmo apačios tvirtinimo būdai pavaizduoti 8 pav. (iš kairės į dešinę) :

• Tvirtinimas mūro inkarais;
• Tvirtinimas kampine detale;
• Tvirtinimas ant atramos, kai langai montuojami sienos išorinėje dalyje.

         8 pav. Lango rėmo apačios tvirtinimo būdai

5.2.  Palanginis profilis tvirtinamas Ø 4,8x50mm. varžtais.

8.1. Palanginio tvirtinimas

6. Junginio montavimas ir įdėtinės detalės.

        6.1. Jungiamasis profilis ir armavimo elementas tvirtinamas prie rėmo varžtais Ø4,2x3,5 mm; Ø4,8x35 mm pagal brėžinius, priklausomai nuo junginio tipo. Jungiamojo profilio armavimo elementas viršuje ir apačioje turi būti pritvirtintas prie angos, naudojant kampines detales. Jos tvirtinamos Ø7,5 mm mūrvinėmis, kiti kampinių detalių galai tvirtinami prie juostos.

9 pav. Principinė gaminių jungimo jungiamaisiais profiliais schema

6.1.1. Įdėtinė detalė suvirinama iš dviejų juostų.(10 pav.)

10 pav. Įdėtinės detalės brėžinys

      6.2. Junginiai gali būti jungiami per armatūrą arba be jos. Visais atvejais  jungtyse naudojamas silikoninis sandariklis.

      6.2.1. Kai jungtis be armatūros, profiliai tarpusavyje jungiami sraigtais Ø4,2x80 mm arba Ø4,8x80 mm..Tvirtinimo vietos pavaizduotos 11 pav.

11 pav. Junginio jungtis be armatūros

   6.3. Galimas jungimo būdas, kai yra naudojama armatūra (juosta), pavaizduotas 12 pav. Naudojami tie patys jungiamieji varžtai, kaip ir junginyje be armatūros (Ø4,2x80 mm arba Ø4,8x80 mm).Tarp juostos  ir profilio naudojama atraminė kaladėlė. Rekomenduojama šį būdą pakeisti 13 ir 14 pav. pavaizduotais jungimo būdais, nenaudojant ištisinės juostos. Nes dėl labai gero juostos  šilumos laidumo, ją panaudojus, susidaro šalčio tiltas.

12 pav. Junginio jungtis per armatūrą (juosta)

6.4.  Junginys jungiamas varžtu Ø4,8x45 mm.

13 pav. Junginio jungtis naudojant sustiprinimo profilį

6.5.  Junginys jungiamas tarp profilių varžtu Ø4,8x45 mm. Juostos tvirtinamos Ø4,8x19 mm varžtu.                                                        

14 pav. Jungtis, naudojant dvi juostas

       6.6. Junginio jungimo būdas, kai profilis yra armuotas ir naudojama juosta, naudojami dviejų rūšių varžtai Ø 4,8x60 mm, Ø 4,8x 38 mm. (parodyta 15pav.).Trumpesnieji yra naudojami juostai pritvirtinti prie rėmo. Ilgesnieji- abiejų rėmų tvirtinimui.

       6.7.  Tą pačią jungtį galime naudoti kaip temokompensacinę. Reikia pragręžti profilio armatūroje ( kur bus varžto galvutė ) ir juostoje didesnes skyles negu varžto diametras. Suveržus abu profilius, reikia truputi atlaisvinti varžtą.

15 pav. Junginio jungtis, kai naudojama armatūra profiliuose ir juosta.

7. Praplatintojų jungimas

7.1. Praplatintojai jungiami varžtais, kurių ilgiai priklauso nuo praplatintojo pločio:

• 20 mm praplatintojui naudojamas Ø 4,2x45 mm arba Ø 4,8x48 mm;
• 40 mm praplatintojui naudojamas Ø 4,2x60 mm arba Ø 4,8x60 mm;
• 60 mm praplatintojui naudojamas Ø 4,2x80 mm arba Ø 4,8x80 mm;
• 100 mm praplatintojui naudojamas Ø 4,2x120 mm arba Ø 4,8x120 mm.

7.2. Visais atvejais  jungtyse naudojamas silikoninis sandariklis.

16 pav. Praplatintojas 20 mm pločio

17 pav. Praplatintojas 40 mm pločio

18 pav. Praplatintojas 60 mm pločio

19 pav. Praplatintojas 100 mm pločio