STIKLO PAKETŲ MATOMI DEFEKTAI IR JŲ NUSTATYMAS
- Vertinimas
Tikrinant defektus, svarbiausia yra bendras vaizdas pro stiklo paketą, t. y. žiūrėjimas į foną už jo, o ne į atspindžius. Galimi neatitikimai nėra specialiai aprašomi ar apibūdinami.
Stiklo gaminių patikrą pagal reikalavimus nurodytoms stiklo paketo zonoms reikia atlikti maždaug iš 3 m atstumo nuo apžiūrimo paviršiaus tam tikru stebėjimo kampu, kuris atitinka visuotinai priimtą patalpų naudojimą. Tikrinama išskaidytoje dienos šviesoje (pvz., debesuoto dangaus) be tiesioginių saulės spindulių ar tiesioginio dirbtinio apšvietimo.
Stiklo paketo zonos
F - hermetiko zona: plotis – 18 mm nuo stiklo paketo krašto per visą perimetrą (jokių apribojimų, išimtis – mechaninis stiklo briaunos pažeidimas).
R - pakraščio zona: 10 % stiklo paviršiaus ilgio ir 10 % pločio (neskaitant hermetiko zonos) (ne tokie griežti vertinimo kriterijai).
H - pagrindinė zona (griežtesni vertinimo kriterijai).
- PARAMETRAI PAGAL ZONAS
|
Zona |
Elementui leidžiama: |
| F | Išorinės dalies ir pakraščio pažeidimai ar sluoksniai, nedarantys įtakos stiklo tvirtumui ir neišeinantys už pakraščio sandariklio ribų. |
| Išgraužos, esančios viduje be palaidų šukių, kurios užsandarintos hermetikais. | |
| Pastebimos matinės nuosėdos ir įbrėžimai neribojami. | |
| R |
Intarpai, pūslelės, dėmės, deformacijos ir t. t.: Lakšto plotas: ≤ 1 m2, ne daugiau 4 vnt. < 3 mm Lakšto plotas: > 1 m2, ne daugiau kaip 1 vnt., kurio diametras ≤ 3 mm, 1 perimetro ilgio metrui |
|
Taškinės nuosėdos tarp stiklų: Lakšto plotas: ≤ 1 m2, ne daugiau 4 vnt. < 3 mm kiekvienas Lakšto plotas: > 1 m2, ne daugiau kaip 1 vnt., kurio diametras ≤ 3 mm, 1 perimetro ilgio metrui |
|
| Nuosėdos dėmių pavidalu tarp stiklų: baltai pilkos ir permatomos – ne daugiau kaip 1 vnt., kurios plotas ≤ 3 cm2 | |
| Įbrėžimai: atskirų įbrėžimų ilgių suma – ne daugiau kaip 90 mm, vieno įbrėžimo ilgis – ne daugiau kaip 30 mm. | |
| Linijiniai įbrėžimai: neleidžiama po kelis vienoje vietoje. | |
| H |
Intarpai, pūslelės, dėmės, deformacijos ir t. t.: Lakšto plotas: ≤ 1 m2, ne daugiau 2 vnt., kurių kiekvieno diametras ≤ 2 mm 1 m2 < stiklo plotas ≤ 2 m2, ne daugiau 3 vnt., kurių kiekvieno diametras ≤ 2 mm 3 m2 < stiklo plotas < 5 m2, ne daugiau 6 vnt., kurių kiekvieno diametras < 3 mm Stiklo plotas: > 5 m2 , ne daugiau 8 vnt., kurių kiekvieno diametras < 4 mm |
| Įbrėžimai: suma atskirų įbrėžimų ilgių – ne daugiau kaip 45 mm, vieno įbrėžimo ilgis – ne daugiau kaip 15 mm. | |
| Linijiniai įbrėžimai: neleidžiama po kelis vienoje vietoje. | |
| R+H | Taikomas toks pat didžiausias leistinųjų nuokrypų kiekis kaip ir zonai R.Intarpai, pūslelės, dėmės, deformacijos ir t. t. nuo 0,5 mm iki < 1,0 mm leidžiamos be jokių apribojimų, išskyrus kai jie yra grupėse (grupė – reiškia, kad mažiausiai 4 vnt pūslių, taškų, dėmių ar panašių defektų yra išsidėstę apskritimo viduje, kurio diametras ≤ 20 cm) |
|
*Mažesni negu 0,5 mm taškiniai defektai nelaikomi defektais. 0,5–1,0 mm defektai negali būti susikaupę vienoje vietoje, t. y. bent 4 defektai 200 mm atstumu. Laminuotas stiklas: 1. Kiekvieno laminuoto stiklo zonose R ir H leidžiami 50 % didesni defektų skaičiai. Grūdintas stiklas: 1. Neleidžiama, kad vietinis banguotumas viršytų 0,3 mm per 300 mm matuojamojo ilgio. Jei nominalus stiklo storis nuo 6 mm iki 15 mm, stiklo paviršiaus kreivumas, priklausomai nuo stiklo storio, negali būti didesnis kaip 3 mm kiekvienai 1000 mm stiklo briaunos ilgio atkarpai. |
|
Grūdintas stiklas su dangomis
Stiklo paketams su grūdintais stiklais, padengtais dangomis, neįmanoma užtikrinti, kad danga būtų visiškai pašalinta nuo išorinio stiklo. Šios likusios dangos techniškai negalima pašalinti ir su pačia moderniausia technika. Likusią dangą ant stiklo po kurio laiko automatiškai ima veikti korozija.
Emaliuoto stiklo paviršiaus kokybės tikrinimas
Emaliuoto stiklo paviršiaus kokybė testuojama vizualiniu būdu, iš 1 m atstumo žiūrint į stiklo paviršių iš neemaliuotos stiklo pusės. Žvilgsnio kampas su stiklo plokštuma turi sudaryti 90°.
Testavimas turi būti atliekamas šviesioje aplinkoje, išskaidytoje dienos šviesoje.
Galimi emaliuoto stiklo paviršiaus netolygumai:
Dėmės, taškai, kauburėliai ir pan. (atsiradę dėl dulkių ir kitų dalelių patekimo ant emaliuojamo paviršiaus):
>1 mm skersmens – visiškai neleistini;
<= 1 mm skersmens – leistini, bet esant ne didesniam nei 60mm atstumui nuo artimiausios stiklo briaunos,
<= 0,5mm skersmens – leistini.
Mažos angos, skylutės (angl. Pinholes) emaliuoto stiklo paviršiuje :
>1 mm skersmens – visiškai neleistini;
≤ 1mm skersmens – leistini, bet esant ne daugiau, nei 60mm atstumu nuo artimiausios stiklo briaunos;
< 0.7mm skersmens – leistini.
Pigmentiniai netolygumai > 30 mm2 neleistini ( kai dalies emaliuoto stiklo paviršiaus spalva skiriasi nuo viso stiklo spalvos)
Vienos emaliavimo partijos stiklų atspalvis gali nežymiai skirtis nuo kitos partijos atspalvio, todėl rekomenduojama vienoje matomumo zonoje esančius stiklus emaliuoti vienu metu (užsakyti visą atitinkamo ploto emaliuotą stiklą viename užsakyme).
Emaliavimas neužtikrina,kad stiklas bus visiškai nepermatomas, todėl jei to siekiama, emaliuoti stiklai turi būti montuojami ant tamsaus, nepermatomo pagrindo. Šio reikalavimo nepaisant, dėl nevienodo atskirų plotų permatomumo gali susidaryti nevienodų spalvų vizualinis efektas, nors atitinkami stiklo plotai būtų emaliuoti identiškomis spalvomis (tai ypač aktualu naudojant šviesiomis spalvomis emaliuotą stiklą).
Emalė po stiklo grūdinimo turi būti visiškai ir tolygiai išsilydžiusi visame dengiamame plote ir testuojama izopropanolio testu: perbraukus bet kurį užgrūdinta emale padengtą plotą markeriu, markerio žymės turi būti lengvai nuvalomos skiedikliais ir nepalikti jokių žymių
Leistinoji hermetiko sandariklio storio nuokrypa
| Struktūra | Leistinoji storio nuokrypa |
| Vienos kameros stiklo paketas | ± 1,0 mm |
| Dviejų kamerų stiklo paketas | ± 2,0 mm |
| Stiklo paketas su grūdintais stiklais | ± 1,5 mm |
| Stiklo paketas su laminuotais stiklais | ± 1,5 mm |
Dvikameriuose stiklo paketuose yra leistina rėmelių prasislinkimo vienas kito atžvilgiu paklaida +/- 2,5 mm
Leistinosios matmenų nuokrypos
Stačiakampiai
| Pakraščio ilgis: ≤ 2000 mm | 2,0 mm |
| Pakraščio ilgis: 2001–3500 mm | 2,5 mm |
| Pakraščio ilgis: > 3500 mm | 3,0 mm |
Formos
| Pakraščio ilgis: ≤ 2000 mm | 2,0 mm |
| Pakraščio ilgis: 2001–3500 mm | 3,0 mm |
| Pakraščio ilgis: > 3500 mm | 4,0 mm |
Bendrosios nuostatos
- Jeigu stiklo lakšte yra neleistinų defektų, būtina apie tai pranešti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kai įmonė UAB „Aulaukis“ pardavė stiklo gaminį.
- Jeigu stiklo paketai buvo mechaniškai apdirbti, pakeisti, pažeisti arba netaisyklingai įmontuoti, UAB „Aulaukis“ neatsako už defektus, atsiradusius dėl šių priežasčių.
- Jeigu stiklo lakšte yra neleistinų defektų, UAB „Aulaukis“ pristato stiklo gaminį be defektų, tačiau neteikia jokių susijusių su papildomais kaštais paslaugų.
- Šios nuostatos netaikomos išoriniams defektams, pastebėtiems pirkėjui atsiimant gaminį.
- KAI KURIOS IŠSKIRTINĖS STIKLO PAKETO SAVYBĖS
Fizikinės stiklo savybės bei stiklo paketo struktūra lemia kai kurias išskirtines stiklo paketų savybes, kurios nėra laikomos defektais ir reklamacijos pagrindu.
Interferencijos reiškiniai
Iš flotacinio stiklo pagamintam izoliaciniam stiklui interferencija gali pasireikšti spektrinių spalvų pavidalu. Optinė interferencija – tai dviejų ar daugiau šviesos bangų, susikertančių viename taške, interferencijos juostelės. Šios juostelės pasirodo intensyviau ar mažiau intensyviai spalvotų plotų (vaivorykštės efektas), kurie keičiasi sulig lakštui
taikomu slėgiu, pavidalu. Šį fizikinį reiškinį sustiprina lygiagretus plokščių stiklo lakštų paviršių išdėstymas. Interferencijos reiškiniai atsiranda atsitiktinai ir jiems negalima daryti įtakos.
Įgaubtas arba išgaubtas stiklas
Stiklo paketui būdingas dujų tūris, kuris užsandarintas pakraščių sandarikliu. Šių dujų būklę labiausiai lemia barometrinis oro slėgis, gamyklos vietos aukštis virš jūros lygio, taip pat oro temperatūra gamyklos teritorijoje. Jei stiklo paketas montuojamas kitame aukštyje ir vyksta temperatūros pokyčiai bei barometrinio oro slėgio svyravimai, atskiri stiklo lakštai bus deformuoti (įgaubti arba išgaubti) ir dėl to optiškai iškreipti. Šis reiškinys liudija stiklo lakštų kokybę – jie tiesiog sandarūs.
Drėgmės kondensacija (rasojimas)
Esant atitinkamoms sąlygoms, ant vidinio (patalpose) arba išorinio izoliacinio stiklo paviršiaus gali susidaryti kondensatas.
Kondensatas ant stiklo paviršiaus patalpos viduje dažniausiai susidaro dėl atitinkamos šilumos laidumo U [W/m2K] vertės, drėgmės, oro cirkuliacijos bei temperatūros viduje ir išorėje. Svarbu tokių problemų atveju gerai ir dažnai vėdinti patalpas. Tai susiję visų pirma su tomis patalpomis, kuriose dėl natūralių priežasčių kaupiasi daugiausia vandens garų: virtuvės, vonios kambariai ir miegamieji kambariai. Ši problema ypač dažnai atsiranda ten, kur seni, nesandarūs langai buvo pakeisti naujais, sandaresniais. Esant ypač gerai paketo šiluminei izoliacijai, didelei oro drėgmei ir oro temperatūrai aukštesnei už stiklo paviršiaus temperatūrą, drėgmė gali laikinai kondensuotis ant išorinio stiklo paviršiaus. Šis reiškinys pastebimas visų pirma žiemos rytais, esant labai geram stiklo šilumos laidumo U [W/m2K] koeficientui. Apskritai galima teigti, jog šis reiškinys liudija aukštą stiklo paketų kokybę.
Spalvos skirtumai
Stiklo spalvą (atspalvį) sąlygoja stiklo storis, gamybos procesas ir žaliavų mišinio sudėtis. Spalvų skirtumus visų pirma galima pastebėti, praėjus kokiam nors laikui nuo stiklo paketų įsigijimo, ir papildomai užsakius kitus stiklo paketus su kita partija. Net jeigu jie užsakomi pas tą patį gamintoją, spalvos gali skirtis dėl medžiagos ir nuolat besivystančios stiklo gamybos technologijos.
Žemo spinduliavimo dangos spalvų skirtumai (nuo skirtingų atspalvių iki skirtingų spalvų) ypač būdingi standartiniams langams su šilumos laidumo koeficientu U=1,1 [W/m2K].
Todėl užsakant langus pravartu atsižvelgti ir į tai, jeigu vienu metu nekeičiame visų pastato langų, bent jau keisti visus langus, esančius toje pačioje sienoje. Tokiu būdu įmanoma išvengti gretimais esančių langų nevienodų stiklo spalvų. Deja, jeigu po kurio laiko vienas iš tų lango stiklų suduš arba bus dėl kitokių priežasčių keičiamas, niekas negarantuos tokio pačio kito stiklo atspalvio.
Skirtukų „skambėjimas“
Šį reiškinį sukelia natūralūs aliuminio kartelės virpesiai lango atidarymo ar uždarymo metu arba pučiant vėjui. Esant skirtukams, minimalus skiriamojo rėmelio plotis yra 12 mm. Nesilaikant šio dydžio, tam tikromis atmosferos sąlygomis (esant aukštam oro slėgiui) stiklo lakštas gali liestis su skirtuku. Dėl to gali būti pažeista žemo spinduliavimo danga arba netgi įtrūkti stiklas.
Stiklo trūkimas
Stiklas, kaip atvėsintas skystis, yra trapi medžiaga, kuriai būdingas tam tikras vidinis įtempimas. Jų negalima plastiškai žymiai deformuoti (kaip pvz., plieną), o peržengus elastingumo ribą, jis iš karto sutrūksta. Flotacinio stiklo įtempimas yra tolygus ir pasižymi mažu pradiniu dydžiu. Jeigu perdirbamame stikle būtų įtempimai, neįmanoma būtų jo pjaustyti ir mechaniškai apdirbti. Stiklas įtrūkti gali tik dėl išorinių, mechaninių ar terminių priežasčių.
Izoliacinio stiklo paviršių sušlapimas
Drėgmės išsilaikymas išorinėje izoliacinio stiklo paviršiaus pusėje gali kisti, pavyzdžiui: dėl volelių, pirštų, etikečių, vakuuminių čiuptukų ir pan. poveikio. Skirtingo drėgnumo zonos gali aiškiai matytis, kai stiklai sudrėksta dėl rasojimo (kondensato), lietaus arba plovimui naudojamo vandens.
Anizotropija
Anizotropija – tai reiškinys, būdingas grūdintiems stiklams dėl vidinių įtempimų, atsiradusių grūdinimo proceso metu. Dėl skirtingų įtempimo zonų susidaro dvigubas šviesos spindulių lūžis. Esant poliarizuotai dienos šviesai, dėl šio reiškinio pastebimi tamsūs ratai arba juostos.